LithuanianEnglish (United Kingdom)German (Germany-Switzerland-Austria)

Video from 2012

Get Adobe Flash player
Banner
Banner
DUK
Sunday, 12 February 2012 17:53

  

 

Dažniausiai užduodami klausimai apie patriotines Kovo 11-osios eitynes


• Kas yra Kovo 11-osios eitynės? Kaip jos prasidėjo?

       Kovo 11-osios eitynės – tai Lietuvos patriotų ir jiems neabejingų žmonių šventė – eisena Vilniaus Gedimino prospektu, kuria  paminimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d.

       Pradžia laikomi 2000-ieji metai, kuomet Vilniaus Žalgirio fanai bei nacionalistų grupelė pražygiavo nuo Sereikiškių parko iki buvusių Geležinkeliečių rūmų, kuriuose vyko roko koncertas, skirtas Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečiui paminėti. Tuo metu eitynėse dalyvavo palyginus nedaug žmonių (apie penkiasdešimt), tačiau kiekvienais metais jų skaičius vis augo.

       2009 metais, kuomet Lietuvių Tautinis Centras (LTC) oficialiai perėmė eitynių organizavimą, dalyvių skaičius viršijo tūkstantį. Praėjusiais metais (2011 m.) organizatoriai suskaičiavo apie pusantro tūkstančio žmonių. Šiais metais jų tikimasi dar daugiau.


• Kas organizuoja Kovo 11-osios eitynes? Kodėl jos vyksta?

       Nuo 2009 metų Kovo 11-osios eitynes organizuoja tautinė nevyriausybinė organizacija „Lietuvių Tautinis Centras“ (LTC). Eitynes organizuoti padeda „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“ (LTJS), Lietuvos Nacionalinis Frontas ir kitos tautinės organizacijos.

       2008 metų Kovo 11-osios eitynės, susilaukusios tiek daug žiniasklaidos, pseudo-demokratijos gynėjų ir teisėsaugos dėmesio, privertė susimąstyti ne tik Briuselio samdinius, kišančius jaunajai kartai „Gender Loops“ programas, bandančius pateisinti savo egzistavimą bei savo finansavimo poreikį.

       2008 m. kai kurie šūkiai nebuvo „politiškai pamatuoti“, o ir jaunatviškas temperamentas pakišo koją.  Nepagalvota apie galinčią kilti gerai apmokamą šmeižto kampaniją, juolab iki to laiko eitynės niekada nesusilaukdavo jokio žiniasklaidos dėmesio.

       Šiandien šią pamoką mes esame išmokę, tad kai Valstybėje kyla koks nors neracionaliai ilgalaikis ir didelio mąsto skandalas, pravartu pažiūrėti, kokius įstatymus Valstybėje bandoma „prastumti“, sukoncentravus ir nukreipus žiniasklaidos dėmesį į vieną aktualiją.

       Matydami tokią purvo bangą, pilamą ant jaunatviško ir sveiko radikalumo nestokojančio jaunimo, taip pat Valstybėje vykstančius šalies griovimo darbus, įvairių organizacijų tautiškai ir patriotiškai nusiteikę atstovai 2008 m. vasarą susibūrė į „Lietuvių Tautinį Centrą“, kurio pagrindinis tikslas - išsibarsčiusių tautinių organizacijų ir asmenis vienijimas, Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros  išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.

       Kovo 11-osios eitynės organizuojamos neabejingų Lietuvai patriotų, kaip Nepriklausomybės Atkūrimo dienos šventė.


• Kas yra tas tautinis jaunimas, dalyvaujantis eisenoje?

       Mes – bendraminčiai, kuriuos vienija Tauta ir mūsų Lietuva. Mes esame tie, kurie nėra abejingi politinėms - etninėms - dorovinėms permainoms šalyje, ir nebijome apie tai sakyti garsiai. Mes esame tie, kuriems ne gėda nešioti Trispalvę, o Lietuvą laikyti gimtaisiais namais. Ne pasaulį, ne Sovietų sąjungą, ne Europos sąjungą, o būtent Lietuvą.

       Dažnas mus laiko skustagalviais, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Mes neskirstome žmonių pagal išvaizdą ar išsilavinimą, kaip tai daro Briuselio „demokratijos šaukliai“. Tarp mūsų yra ir ilgaplaukių, ir barzdylų, amatininkų bei mokslinius laipsnius turinčių žmonių. Pas mus nėra amžiaus, fizinio pasiruošimo ar lyties cenzo, nes mes suvokiame, kad mūsų jėga – vienybėje.

       Mus vienija ne išvaizda, ne pasiekimai, ne kažkokie kiti skirtumai - mus vienija Lietuvybės idėja. Kol būsim gyvi mes - bus gyva ši idėja. Kol bus gyva Lietuvybės idėja - būsime gyvi mes, mūsų vaikai, anūkai. Tiems, kas mus gretina su kitų šalių nacionalistais, norime pasakyti, kad mes nesergame imperializmo silpnaprotyste, todėl tikrai nesiekiame „atkurti LDK iki Juodosios jūros“.

       Mūsų neremia jokios valstybinės bei šešėlinės organizacijos nei ideologiškai, nei finansiškai. Dažnas komentatorius teigia, kad mus finansuoja iš Maskvos. Jeigu tiek toli siekia šios žinios, būtų malonu, jei pasidalintumėte jomis - iš kur tuos pinigus pasiimti? Tikrai rasime kur juos panaudoti, kad Lietuvai būtų geriau.

       Nesame niekam įsipareigoję bei nevykdome ir nevykdysime jokių „užsakomųjų“ akcijų. Mūsų nuomonės tiesumas žiniasklaidos yra įvardijamas radikalumu, o mūsų patriotizmas, - Briuseliui ir Maskvai tarnaujantiems kosmopolitams jau yra „nacizmas“. Nesistengiame jiems įtikti, nes žinome, kad čia kova prieš "vėjo malūnus". Mes tiesiog norime turėti savus Tautos namus.


• Ar visi norintys gali dalyvauti Kovo 11-osios eisenoje? Ar gali dalyvauti užsieniečiai?

       Eisenoje nėra „juodųjų sąrašų“  ar kitokių „face control‘ų“,  joje gali dalyvauti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečiai, kurie pripažįsta Lietuvos laisvės kovomis iškovotus laimėjimus bei teisę į laisvą Tautų apsisprendimą. Organizatoriai tuo ir skiriasi nuo įvairių „žmogaus teisių“ gynėjų ir kitų „demokratijos šauklių“, nes eisenoje leidžiame dalyvauti visiems, kurie neperžengia Lietuvos įstatymų ribų. Kitaip kuo mes skirtumėmės nuo jų pačių? Vienintelė išimtis - eisenoje draudžiami politiniai ir kitokie plakatai ar vėliavos, dėl kurių nebuvo iš anksto susitarta su organizatoriais. Provokatoriai ir asmenys, turintys kitokių tikslų, nei taikiai paminėti Nepriklausomybės dieną, kartu su policijos pagalba yra šalinami iš šventinės eisenos.


• Kodėl eisenos priekyje eina "skinai"

       Nuo 2009 m. LTC kasmet organizuoja Kovo 11-osios šventines Patriotines eitynes Vilniuje, tačiau iki tol eilę metų Patriotines eitynes organizuodavo būtent "skinai", todėl ir LTC organizuojamose eitynėse grupė "skinų" eina eitynių priekyje ("skinų" atstovai kartu su kitų lietuvių tautinių-patriotinių organizacijų atstovais 2008 m. dalyvavo įsteigiant LTC).


• Ar eitynėse naudojamas šūkis „Lietuva – lietuviams! Lietuviai - Lietuvai!“ nėra  įžeidžiantis?

        Lietuvos Respublika yra Tautinė Valstybė. Lietuvos Taryba 1918 m. Vasario 16 d. Aktu atkūrė Lietuvą ne kaip luominę bajorų valstybę, kokia ji buvo prieš jos išdraskymą 1795 metais, bet kaip Tautinę Lietuvių Tautos Valstybę. Tokia ji buvo atkurta 1990 m. kovo 11 d., tokia teisiškai ji liko iki šiol. Lietuvos Konstitucijos preambulė sako, kad Konstituciją priėmė Lietuvių Tauta, o tai reiškia, kad Lietuvos Valstybės steigiamoji galia priklauso Lietuvių Tautai.

        1902 m. iš Vinco Kudirkos „Varpo“ išsirutuliojusi Lietuvių demokratų partija paskelbė šūkį: „Lietuva – lietuviams“. „Laisva ir nepriklausanti kitoms tautoms ir viešpatystėms Lietuva – tai tolimasis siekis mūsų Lietuvių demokratų partijos“. „Bet išgavimu politiškos laisvės Lietuvių demokratų partijos reikalavimai nepasibaigia. Tardami „Lietuva – lietuviams“ mes trokštame išgauti mūsų tautai tokią politišką tvarką, kuriai esant lietuviai galėtų patys save valdyti, nepriklausydami svetimiesiems, o kultūriškas jų ūgis nebūtų trukdomas svetimtaučių“ (Varpas, 1902, Nr. 12, p. 2).

       XXI a. Lietuvių tautininkai taip pat nori turėti teisę į savo Nepriklausomą Valstybę, laisvą nuo Europos sąjungos diktato, „teisės viršenybės“ ir brukamos „belytės“ ir žydrosios propagandos. Europos sąjungai nereikalingos tautybės ir tos tautos žmonės, kurie gyvena oriai, pagal savo, per amžius išpuoselėtas kultūrines tradicijas. Tokie žmonės, įvairių užsienio biurokratų yra nuolat menkinami, pristatomi kaip tamsuoliai ir neišprusėliai. Tokių „demokratijos šauklių“ bei jų vaikų netrūksta ir Lietuvoje, kurie sovietmečiu dirbo „nomenklatūrinėse“ institucijose, kurie lipdė „tarybinę“ Lietuvą, o atėjus Nepriklausomybės laikotarpiui, pakeitė rūbus. Šūkis „Lietuva lietuviams“ buvo girdimas visu Sąjūdžio laikotarpiu ir net anksčiau, ypač per sporto rungtynes, kurių metu milicija net nesistengdavo užgožti šio šūkio, nes tai buvo beprasmiška.

        „Raudonieji“ ir jų vaikai bei anūkai dabar yra priklausomi nuo ES fondų ir jų išmokų. Kosmopolitinių „ekspertų“ vertinimu, mes nebegalėtume be jų išgyventi, funkcionuoti kaip laisva Valstybė. Kaip tik todėl šūkis „Lietuva – lietuviams. Lietuviai - Lietuvai“ gali „įžeisti“ ar „įžeidžia“ tik tuos, kurie „gyvena iš ES išmaldos“, ir tikisi „gyventi dar geriau“, jei tos „išmaldos“ bus daugiau. Tam jie  ir stengiasi parodyti, kiek daug „diskriminacijos“ ir kitokių mistinių blogybių yra Lietuvoje.

        Tokius žmones, einančius prieš Tautos ir Valstybės interesus, mes nelaikome lietuviais. Lietuvos pilietis, nesvarbu kokios jis tautybės, pripažįstantis gyvybinius Lietuvių Tautos interesus ir prisidedantis prie jų įgyvendinimo (pvz., svetimtaučiai Lietuvos Laisvės Kovų partizanai, disidentai ir Sausio  13-tosios gynėjai), mums yra daug didesni lietuviai ir verti pagarbos, nei tie „grynakraujai lietuviai“, kurie žlugdo ir niokoja mūsų Valstybę.

        Todėl ir šiandien mūsų šūkis nepraranda aktualumo,  todėl mes garsiai tariame ir tarsime: „Lietuva – lietuviams! Lietuviai - Lietuvai!“.


• Kodėl patriotinis jaunimas yra puolamas žiniasklaidos, žmogaus teisių stebėtojų, kitų organizacijų?

        „Žmogaus“, o iš tikrųjų visokių iškrypėlių, „teisių“ gynėjai yra brangiai apmokami samdiniai, gaunantys pinigus iš Briuselio ir kitų užsienio šalių fondų. Šiuos pinigus jie taip pat gauna ir iš Lietuvos politikų, gyvenančių iš tų pačių fondų, ir todėl drebančių prieš ES biurokratus. Šios sumos siekia milijonus, todėl naivu tikėtis, kad net ir per ramiausius renginius ir minėjimus šie „demokratijos gynėjai” nepamatys kokio nors „nacizmo“, „fašizmo“ ar dar kokio gudresnio pavadinimo baubo plitimo.

       „Raudonųjų“ tarnai tapo „žydrųjų“ tarnais. Pvz., tas pats garsusis „žmogaus teisių gynėjas“, ŽTSI direktorius, lenkas H. Mickevičius, sovietmečiu dirbo teisėju ir teisė lietuvius pagal sovietų bolševikinę teisę, Kaip matome, dabar pasikeitė tik „spalvos“, ypač turint omenyje, kokie ir kokių pažiūrų žmonės galėdavo tapti teisėjais sovietinės okupacijos laikais...

       Žiniasklaidoje net ir tokia taiki ir tyli, tautinio jaunimo organizuojama Sausio 13-osios aukų pagerbimo eisena, atsidurdavo prie „Nusikaltimai ir nelaimės“ skirsnio, o jų dalyviai nuolatos buvo linčiuojami „neonacių“ epitetais. Ir dabar ne daug kas pasikeitė, tačiau „neonaciai“ tapo „ultra-patriotais“, o naujienos pradėtos dėti prie skirsnio „Įvykiai Lietuvoje“.

       Apie žiniasklaidos korupciją ir už jų nugarų stovinčius interesus yra parašyta nemažai. Patys puikiai suprantame, kokioje barikadų pusėje stovime. Puikiai girdime žiniasklaidoje dirbančių žmonių kalbas, kad „teigiamai” ar bent „neutraliai” nušviesti lietuvių tautinius ir patriotinius renginius Lietuvos spaudoje yra draudžiama, o patys „straipsniai“ yra parašomi daug anksčiau, nei įvyksta renginys - telieka tik įdėti fotografijas.

       Matome „kyšant“ daugybę valdžios interesų, o iš užsakytų straipsnių gaunamos milžiniškos pajamos, kurios, deja, sudaro daugumą žiniasklaidos piniginių „įplaukų“. Lietuva dar niekada neturėjo tautiškai motyvuotos valdžios, todėl galima ir toliau ramiai „daryti verslą”, niekinant Lietuvybę.

       Tačiau žmonės nėra kvailiai. Dauguma jų sugeba atskirti „pelus nuo grūdų“. Akivaizdus to įrodymas tai, jog kiekvienais metais vis daugiau žmonių sutraukia patriotiški renginiai - ypač Kovo 11-osios eisena, kuri kiekvienais metais  pasipildo mus palaikančių, įvairaus amžiaus ir profesijų, žmonių srautu.


• Koks yra požiūris į Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas?

       Žydų organizacijos iš svetur bei pavieniai asmenys, kaltindami mus „fašizmu“ ir „nacionalizmo plitimu“, tegu pirmiausia patys pasižiūri į „savo daržą“. Daugeliui žinoma žydų „sugrįžimo teisė”, kada kiekvienas imigrantas žydas gauna Izraelio pilietybę, vos tik įkėlęs koją į Izraelio žemę. Oficialiai yra teigiama, kad tai vyksta religiniu, o ne tautiniu pagrindu, tačiau tai yra netiesa, nes pilietybę gauna ir žydų kilmės ateistai, tuo aiškiai parodant, kad būtent nacionalizmas yra žydų valstybės pamatas. Žydai, patys atkūrę savo valstybę tautiniu pagrindu, privalo gerbti ir kitų pasaulio tautų analogišką teisę.

       Mus be abejo erzina nepagrįstas mūsų tautiečių ir partizanų juodinimas, vadinimas žydšaudžiais. Atminties „alzheimeris“, aplankantis žydų organizacijų atstovus, kurie užmiršta savos tautos narių padarytus kraugeriškus nusikaltimus prieš lietuvius, tiesiog pykdo mus.

       Mus taip pat piktina Lietuvos valdžios kompensacijos žydų organizacijoms, kurios teikiamos išskirtiniu etniniu pagrindu, kadangi tokių teisių neturi jokie kiti Lietuvos piliečiai. Mes manome, kad reikalingos labai rimtos diskusijos šiuo klausimu – pirmiausia reikia „išrinktosios tautos“ atstovams, prisiimantiems visas teises į jų tautiečių turtą Lietuvoje, prisiimti ir atsakomybę už jų tautiečių padarytus nusikaltimus Lietuvai ir jos žmonėms.

       Vietoje to pastoviai skelbiama pasauliui, apie didėjantį antisemitizmą Lietuvoje. Mus piktina kelis mėnesius „nepastebimi“ provokaciniai antisemitiniai šūkiai, esantys ant Vilniaus Sinagogos (galbūt pačių „semitų“ ir užpaišyti?), į kuriuos dėmesys kažkodėl atkreipiamas tik iškart po Kovo 11-tosios eitynių, taip siekiant sukompromituoti renginį. Puikiai suprantame, kad tai yra akivaizdi antilietuviška politika. Kaip gi dar pavyktų plėtoti „holokausto industriją“?

        Mes gerai mokame ir savo, ir kitų tautų istoriją, ir  todėl puikiai žinome, kad Izraelyje būta organizacijų, taip pat pavienių tautos atstovų. sovietmečiu kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę. Tai mes vertiname labai teigiamai. Nes mes nesame nusistatę prieš žydų tautą ar pavienius asmenis, tačiau mes esame nusistatę prieš kai kurių žydų organizacijų ir atskirų asmenų užsispyrusį ir buką antilietuviškumą.

        Mus taip pat piktina „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“ (LLRA) ir jos „fiurerio“ Voldemaro Tomaševskio veikla, kurią laikome akivaizdžiai antivalstybine. Dar labiau piktina Lietuvos valdžios įsakymai „teisingumo sargams“ nepradėti bylos V. Tomaševskiui, siekiant nepakenkti ir taip blogiems santykiams su Lenkija (tačiau, kieno iniciatyva jie blogi?).

        Lietuviškų mokyklų uždarinėjimas Vilniaus krašte, lenkiški gatvių pavadinimai, bandymas į Lietuvos administracinį gyvenimą įnešti didžiosios pietinės kaimynės raštą (visiškai analogiškas kirilicos įvedimui Lietuvoje lietuviškoje spaudoje po 1863 m. sukilimo), nesugebėjimas ir užsispyręs nenoras per kelis dešimtmečius išmokti valstybinę kalbą, lietuvių genocidą Lietuvoje vykdžiusios „Armijos Krajovos“ „jubiliejų“ minėjimai bei V. Tomaševskio eskaluojama šmeižikiška Lietuvos lenkų „diskriminavimo“ Lietuvoje tema, yra kantrybės ribų išbandymas kiekvienam Lietuvos patriotui.

       Mes tai įvertiname kaip didžiule nepagarbą Lietuvai ir tikrai nelaikome tokių „piliečių“ savais. Mes nepamiršome kaip Aukščiausiosios Tarybos balsavimo metu dėl Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo, būtent vieninteliai Lietuvos lenkų atstovai susilaikė. Kaip matome iš šiandieninių jų pozicijų, kažin ar jiems reikėjo Nepriklausomos Lietuvos.

       Nekaltiname eilinių lenkų,  gyvenančių Lietuvoje ir nesikišančių į jų tautiečių antivalstybines provokacijas. Žinome, kad normalių lenkų Lietuvoje yra daugiau nei parazitaujančių joje, todėl sulaukiame jų ir savo organizuojamuose renginiuose. Šiais metais Lenkijos patriotų, pripažįstančių Lietuvą ir jos pilną suverenitetą, sulauksime ir Kovo 11-tosios eitynėse.

       Kalbant apie Lietuvos rusus, reikėtų aiškiai atskirti rusus, gyvenančius Lietuvoje jau keletą amžių (pvz., rusus sentikius, pabėgusius į Lietuvos Valstybę nuo religinių persekiojimų savo tėvynėje), nuo per sovietinę okupaciją atkeldintų ginkluotų kolonistų, kurie apsigyveno ištremtų lietuvių namuose bei prisidėjo prie sovietinės valdžios įtvirtinimo Lietuvoje (teisingumo dėlei turime aiškiai įvardyti, kad  negalime kaltinti tų rusų, kuriuos čia vėliau atsiuntė į įvairius darbus naujai kuriamoje sovietinėje pramonėje).

        Itin gerbiame ir vertiname Lietuvos partizanų kovą su okupantais, o kad ši kova buvo itin svarbi Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei, rodo ir dabartiniai Latvijos bei Estijos pavyzdžiai, kur pokario metais pasipriešinimas nebuvo įgavęs tokių didelių mastų kaip Lietuvoje, todėl net iki šių dienų sovietinių rusakalbių kolonistų problema išlieka viena aktualiausių. Dėl Lietuvos partizanų pagerbimo Lietuvoje nevyksta tokie ekscesai, kaip „Bronzinio kario“  statulos atvejis Estijoje ar rusakalbių bandymas pakeisti Latvijos konstituciją ir paskelbti rusų kalbą valstybine.

        Tačiau politinių akcijų, organizuojamų mūsų didžiosios Rytų kaimynės, pastebime ir pas mus. Praeitais metais, kitą dieną po „seksualinių mažumų“ eitynių, vyko Gegužės 9-osios eitynės. Šiose „sovietofilų“ eitynėse skambėjo tokie šūkiai, kaip „Ura“ ir „Pobieda“, o iš praeinančių žmonių pasigirsdavo mokymai (dažniausiai rusų kalba), kad Lietuvos niekas neokupavo, partizanai yra banditai, o mes esame už viską skolingi motulei Rusijai. Taip pat buvo užfiksuota mažamečių vaikų su sovietine simbolika, kuri Lietuvoje yra uždrausta, tačiau nepilnamečio gi nenuteisi. Keista, kuomet 2008 metais vykusios Kovo 11-tosios eitynės mums kaskart yra primetamos kaip „fašizmo baubas“, tačiau į „okupantų garbintojų“ eitynes niekas dorai viešai nesureagavo...

        Dar keisčiau, kad abejoms eitynėms leidimus suteikė konservatorius A. Navickas, taip į „dešiniųjų pažiūrų valdančiosios partijos“ karstą įkaldamas dar kelias vinis. Kaip ten bebūtų, tokių įvairių mažumų atstovų poelgius vertiname kaip akivaizdžiai priešiškus Lietuvos Valstybei bei Lietuvių Tautai, ir todėl tokiems asmenims norėtume palinkėti geros kelionės namo – į savo istorinę tėvynę, kur jie galės drąsiai švęsti visas savo mėgiamas politizuotas šventes.

        Apie didžiosios Rytų kaimynės politiką Lietuvos atžvilgiu net nekalbėsime - kam bergždžiai pasakoti tai, ką ir taip mato net pats apolitiškiausias žmogus. Ir dar kartą pabrėžiame, kad mūsų neigiamas požiūris yra į tam tikrus, labai konkrečius, tautinių mažumų atstovus, o ne į visas Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas, kurioms reikalinga Nepriklausoma Lietuva ir kurioms „Saulė iš Rytų“ Lietuvoje skaisčiai nešviečia.

Lietuvių Tautinis Centras (LTC)


 

Video from 2011

Get Adobe Flash player

Push "Like" button

Banner



© 2012 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos. El. p. info@tautiniscentras.lt, tel. (8 652) 366 30