LithuanianEnglish (United Kingdom)German (Germany-Switzerland-Austria)

Video from 2012

Get Adobe Flash player
Banner
Banner
Žodynas
Wednesday, 15 February 2012 18:55

Nacionalizmas – tautiškumu grindžiama politinė, socialinė ir kultūrinė ideologija. Tautiškumą laiko viena iš esminių žmogiškųjų vertybių, objektyvia žmogiškosios būties išraiška. Pagal tautiškumo esmės sampratas ir svarbos akcentus galima skirti biologinį, kultūrinį, kalbinį, politinį, socialinį, moralinį, religinį nacionalizmą, o taip pat – įvairias mišrias formas.
Politikoje nacionalizmui būdingas požiūris, jog tauta yra valstybės pagrindas: kiekviena tauta turi teisę kurti savo tautinę valstybę savo etninėse istorinėse žemėse, o tautinės valstybės paskirtis – atstovauti šios tautos idealams ir interesams.
Lietuviškas „nacionalisto“ sąvokos atitikmuo – tautininkas, „nacionalizmo“ – tautininkystė.


 
Šovinizmas – savos grupės viršenybe grindžiama politinė, socialinė ar / ir kultūrinė pažiūra. Dažniausiai ši sąvoka vartojama tautinėje plotmėje, tačiau taip pat egzistuoja rasinis, religinis, lytinis, socialinis šovinizmas.
Nacizmas – antitautinė politinė ideologija, kurioje susilieja tautinis šovinizmas, imperializmas ir totalitarizmas. Neigia savaiminę kiekvienos tautos vertę, kiekvienos tautos teisę į savo žemę ir valstybę, tautos siuzerenitetą valstybei. Formaliai nacistai save dažniausiai identifikuoja su nacionalizmu, tačiau skiriasi pačios prieigos ir vertybinis turinys: nacionalistui tauta yra tikslas, nacistui – priemonė savanaudiškiems asmeniniams ar / ir grupiniams tikslams siekti. Nacistas iškelia save ir savo grupę virš visos tautos, pačią tautą iškeldamas virš kitų tautų. Būdingas smurto, jėgos, valdžios kultas.



Komunizmas – politinė ir socialinė ideologija, pagrįsta vyraujančiu arba išvis neribotu valstybės vaidmeniu visuomenės ir kiekvieno jos nario gyvenime. Komunistų judėjimas gimė iš masonerijos kaip jos smogiamoji jėga, labiau pritaikyta atviriems veiksmams ir plačiųjų masių mąstysenai, tačiau greitai tapo savarankišku. Būdingas ateizmas, kosmopolitizmas ir totalitarizmas, nors laikui bėgant atsirado komunistinių srovių, pripažįstančių teritorines valstybes, tautiškumą, demokratiją ir net religiją.



Fašizmas – eklektiškas politinis reiškinys, pasižymintis ypač išplėtotu galios kultu. Realiai fašistas gali save deklaruoti liberalu ir konservatoriumi, tautininku ir religinės politikos atstovu, socialistu ir komunistu, net anarchistu: egzistuoja gerai žinoma anarchofašizmo srovė, pasireiškianti požiūriu „absoliuti laisvė mums – absoliuti diktatūra svetimiems“. Fašizmas išskirsto visuomenę ir visą žmoniją galios kriterijais. Dalį fašizmo akcentų perėmė nacizmas.

  


Liberastija

Nemažai naujųjų "liberalų" neskiria liberaliąją demokratiją nuo liberastijos.
Vadinamąjį "kapitalizmą" žlugdo ne liberalizmas, o liberastija - tai yra tradicinių tautinių moralės normų įžūlus ignoravimas.
Esmė tame, kad egzistuoja labai konkrečios moralinės ribos, kurias peržengus turime jau visai nebe liberaliąją demokratiją, o "leidimą" sunaikinti tūkstantmečiais kurtos daugiatautės, "šeimyninės" visuomenės esminius egzistavimo pagrindus. Tai juk kartu yra ir socialinių visuomenės pagrindų absoliutus sunaikinimas - visi tradiciniai ryšiai, jungiantys žmones į šeimas, bendruomenes, tautas, ir taip palaikantys savitarpio pagalbos tradicijas, yra nutraukiami.
Apibendrinant galima drąsiai tvirtinti, kad savo realiomis pasekmėmis tradicinei visuomenei liberastija yra iš esmės lygiai tas pats, kaip ir bet kokia totalitarinė diktatūra - tradicinė tautiniais, šeimyniniais, visuomeniškumo ir savitarpio paramos pagrindais tūkstantmečiais egzistuojanti visuomenė yra sunaikinama, o vietoje jos bandoma sukurti nebe visuomenę, o "masę" - "mobilią, betautę, pasaulinę darbo jėgą", valdomą saujelės "naujųjų aristokratų" - multimilijardierių.
   


Tolerastija – neurotinės kilmės psichikos sutrikimas, užkrečiama silpnaprotystės (demencijos) forma, paprastai priskiriama vangiosios šizofrenijos atvejams. Tolerastai – tolerastija užkrėsti pacientai.

Tolerastas – asmuo, siekiantis, kad būtų toleruojamas jo gyvenimo būdas, jo įsitikinimai, jo vertybės, bet trypiantis kitų žmonių gyvenimo būdą, įsitikinimus ir vertybes, spjaunantis į kitus, o bandant dėl to priekaištauti, garsiai šaukiantis apie netoleranciją.

Iš interneto:
Tolerastas yra naujas sudurtinis žodis, sudarytas iš esančių žodyne žodžių, ir skirtas apibrėžti žmonėms, toleruojantiems tik specifines socialines grupes ir niekinantiems visus kitus.

Šio termino sukūrimas yra atsakas į bandymus manipuliuoti visuomenės nuomone, diegiant tokius terminus kaip "gėjus" vietoje žodžio "homoseksualistas", ar "homofobiškas" vietoje "padorus".


Terminas "tolerastas" su žodžio ir spaudos laisve nieko bendro neturi. Nes tolerastai toleruoja tik vieną vienintelę nuomonę vieninteliu jiems rimtai rūpimu klausimu. Kokiu - tikriausiai jūs ir taip gerai žinote.  

      
Apibendrinimas. Būtina aiškiai skirti toleranciją (tikrą, o ne su visokiais iškrypimais) nuo tolerastijos - tai yra pederastijos ir pedofilijos bei kitų seks iškrypimų atviros ar užslėptos reklamos.  


 

Video from 2011

Get Adobe Flash player

Push "Like" button

Banner



© 2012 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos. El. p. info@tautiniscentras.lt, tel. (8 652) 366 30