LithuanianEnglish (United Kingdom)German (Germany-Switzerland-Austria)

2012-ųjų eitynės

Get Adobe Flash player
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Interviu su „Skinheads Lietuva“ judėjimo nariais
2012-03-09
ask250

Visuomenės nuomonė apie Lietuvos skinų judėjimą dažnai vertinama neigiamai. Kas lemia tokį požiūrį?


 Mes esame tie, kuriems negėda  Lietuvą laikyti gimtaisiais namais ir išdidžiai nešioti Trispalvę. Taip, mūsų nemėgsta dalis visuomenės, tie patys, kurie nemėgsta žmonių, nebijančių rėžti tiesą į akis, neveidmainiaujančių, sugebančių ne tik šnekėt, bet ir veikt.

  Galbūt mūsų veiksmai ne visada traktuojami kaip teisėti, tačiau jie yra žymiai veiksmingesni, nei popierių kilnojimas valdiškose įstaigose. Taip pat, galime drąsiai teigti, kad nemaža visuomenės dalis mus palaiko – eiliniai žmonės prieina prie mūsų gatvėje, pasisveikina, palinki sėkmės ar tiesiog draugiškai užkalbina.

  

Skinų apranga (militaristinis stilius), išvaizda ir simbolika, žiniasklaidos, politikos ir visuomenės veikėjų pasisakymuose yra vertinama dviprasmiškai. Dėl šių priežasčių visuomenė sieja skinus su neonaciais. Kaip yra iš tiesų?

 
Mūsų apranga yra patogi ir praktiška, pritaikyta kasdieninio gyvenimo situacijoms. Mūsų simbolika atspindi mūsų pasaulėžiūrą: idėjas, tikėjimą, garbę ir ištikimybę – Gediminaičių stulpai, Vytis, Trispalvė, Baltiška Svastika – tai mūsų tautos stiprybės simboliai, kuriais mes didžiuojamės.
Mes esame Lietuvos nacionalistai  – „Skinheads Lietuva“ judėjimas,  o kiti lipdomi epitetai tėra tarpuvartės lygio piktžodžiavimai. Dviprasmybės atsiranda tada, kai nenorima priimti realybės tokios, kokia ji yra.

  

Prisiminkime skandalingąsias 2008 m. eitynes, prikausčiusias Lietuvos žiniasklaidos dėmesį. Eitynėse buvo skanduojama „juden raus“, „Lietuva lietuviams“  ir kiti šūkiai, tiesa, „Lietuva lietuviams“ buvo teisiškai reabilituotas, kaip neskatinantis nesantaikos, tačiau ko buvo siekiama šiais šūkiais?

  
2008 m. buvo sunkūs visam „Skinheads Lietuva“ judėjimui , dėl prasidėjusio politinio persekiojimo, dėl kai kurių asmenų skanduotų šūkių, kurie palietė opias mūsų visuomenės problemas: valdžios bestuburiškumą, atsiprašinėjimą  už neva lietuvių padarytas skriaudas žydų tautai, turto išdalinimą ne tiesioginiams jo paveldėtojams, o religinėms žydų bendruomenėms, mūsų tautos įžeidinėjimas  vadinant mus „žydšaudžių tauta“ – visa tai kėlė milžinišką nepasitenkinimą, tačiau buvo tylima sukandus dantis, kenčiant pastovų pažeminimą, kol tai neišsiveržė Kovo 11-ąją.
Šūkis „Lietuva – lietuviams“ atspindi mūsų valstybės nepriklausomybę ir suvereniteto priklausomybę lietuvių tautai, tad neapykantą jis gali ir turi skatinti tik tiems, kurie siekia iš lietuvių tautos atimti suverenitetą ir Tėvynę. Teismo priimtas sprendimas, tai tik priminimas visiems, kad Konstitucija yra aukščiausias Lietuvos įstatymas, kurio pirmieji punktai telpa į žodžius „Lietuva – lietuviams“.

  

Skinai aiškiai deklaruoja nusistatymą prieš imigraciją. O kaip yra su Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis?


Taip, mes esame nusistatę prieš besaikę imigraciją ir kitus tautinio identiteto naikinimus.  Mūsų pozicija – Lietuva yra lietuvių žemė ir ji priklauso lietuviams. Taip buvo per amžius, o visi kiti – rusai, lenkai, latviai ar kas jie bebūtų, gyvenantys nuo seno Lietuvoje, privalo mokėti kalbėti lietuviškai, gerbti Konstituciją, suverenitetą, būti ištikimais ir lojaliais Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai.

   
Pastebima, kad skinai siekia būti matomi – Garliavos įvykiai, Kovo 11-toji, įvairūs protestai ir pan. Siekiate „susidraugauti“ su visuomene?

   
Matomais visuomenėje mus daro žiniasklaidos priemonės, o su visuomene draugaujame tiek, kiek visuomenė parodo noro draugauti su mumis. Per pastaruosius keletą metų visuomenės noras draugauti su mumis ženkliai išaugo, tačiau mes stengiamės būti atsargūs, kad prie mūsų neprisišlietų provokatoriai ar „seklių morkų“ agentai iš įvairių institucijų.
Nuo Garliavos įvykių, mes atsiribojome senai, nes tai tapo asmeninių interesų kovos lauku, kuris pedofilijos problemos nebesprendžia, o tik ja prisidengia. Tiems, kuriems mūsų bendrai primta pozicija nepatiko, paprasčiausiai atskilo nuo judėjimo ir nuėjo savais keliais.
Kovo 11-oji – didžiausia metų šventė, todėl  net neturėtų kilti klausimų „kodėl?“. Ši šventė mums tampa dar malonesnė, kai matome, kad kartu ateina švęsti ir didžiulė dalis visuomenės.
Taip pat dalyvaujam ir kitų organizuojamuose renginiuose, minėjimuose, protestuose ar mitinguose, jeigu matome, kad mūsų dalyvavimas nesikerta su mūsų pasaulėžiūra.

   

Ar Lietuvos skinai turi ryšių užsienyje? Ar bendraujate su kitų šalių nacionalistais?

  
Draugiškus santykius stengiamės palaikyti su visais Europos nacionalistais, kurie neserga imperializmo liga ar noru peržiūrėti valstybines sienas.  Ypač artimi ir šilti santykiai yra užsimezgę su Italijos, Šveicarijos, Vokietijos, Baltarusijos ir Ukrainos skinais.
Lenkijos ir Lietuvos nacionalistų bendradarbiavimas, taip pat vystosi sparčiai, nepasitikėjimas savo žiniasklaida, kurioje kurstomos šovinistinės nuotaikos, sudarė sąlygas bendrauti ir keistis informacija, siekiant švelninti situaciją, kurią provokuoja suinteresuotos grupės visame Baltijos šalių regione ir Lenkijoje (bronzinis karys Estijoje, antra valstybinė kalba Latvijoje, Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje, išpuoliai prieš Punsko lietuvių bendruomenę).

 

Pabaigai norėtume pridurti, kad mus vienija ne išvaizda, ne pasiekimai – mus vienija Idėja. Kol būsim gyvi mes – bus gyva Idėja. Kol bus gyva Idėja – būsime gyvi ir mes, mūsų vaikai, anūkai.

 

Susitiksime Kovo 11!

 

2011-ųjų eitynės

Get Adobe Flash player

Spausk "Patinka"

Reklaminis skydelis



© 2012 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos. El. p. info@tautiniscentras.lt, tel. (8 652) 366 30