LithuanianEnglish (United Kingdom)German (Germany-Switzerland-Austria)

2012-ųjų eitynės

Get Adobe Flash player
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Šarūnas Navickis - Lietuvos Prezidentė, „Lady Gaga ir dergimosi „kultūra““, arba tolerancija atvirkščiai
2012-05-08
s_navickis2

Šį straipsnį inspiravo viena televizijos laida, kurioje šiomis dienomis teko dalyvauti. Pati savaime ji, greičiausiai, tėra dar viena laida, kurioje vietoje argumentų naudojamas pakeltas balso tonas, tarsi garsiau rėkiant nesąmonės virstų sąmonėmis - lyg ir nieko tokio, kuo nebūtume farširuojami vos ne kiekvienoje laidoje. Visgi manau, kad remtis gyvu pavyzdžiu yra geriau, nei vien gainioti teorijas, todėl šiek tiek papasakosiu kas ten vyko.

 

Minėtoji laida, nors pavadinimas ir baigiamas klaustuku, analitiškumu, mano nuomone, net nedvelkė, o klausimai veikiau priminė kaltinimus. Kodėl? Greičiausiai dėl to, kad į dešinę nuo laidos vedėjos buvo susodinti vyrai, organizavę ir dalyvavę Kovo 11-osios paminėjimo marše ir dėl to visomis išgalėmis demonizuojami iki tokio laipsnio, kad net juodi marškiniai pavadinti asmenybės destrukcijos simboliu (matyt, dėl šios aprangos detalės ir šių eilučių autorius buvo pasodintas tarp minėtų asmenų, nes daugiau priežasčių nėra). Turiu pabrėžti, kad nesupratau ir iki šiol nelabai suprantu, kodėl turėjau dalyvauti toje laidoje? Galbūt dėl to, jog redaktorės atsiųsti klausimai pasirodė išties esminiai ir svarbūs? Tik kodėl jie taip ir nebuvo užduoti?

 

Tuo tarpu kairėje pusėje pirmuoju smuiku (tikriausiai toks buvo kieno nors, ko nepamatysime kadre, sumanymas) savo blogai derančiu instrumentu ėmėsi griežti etatinis Lietuvos klounas, šįkart vietoje puantų ir plaukuotos bambos demonstravęs „kroksus“ ir iš trumpų kelnių styrančias ne mažiau plaukuotas kojas. Žinoma, tai jam visiškai netrukdė taškytis psichiatrijos klinikai būdingomis diagnozėmis į visas puses, vertinant kitų žmonių aprangą. Visa bėda, kad negavus galimybės eilinį kartą pademonstruoti savo sugebėjimų kiekviename sakinyje bent po keletą kartų pavartoti asmenvardžio „aš“, minėtajam televiziniam teršalui neišlaikė nervai ir jis pasipiktinęs išdūmė iš studijos. O gal turėjo įtakos ir tai, kad laida buvo įrašinėjama kitą dieną po darbo žmonių solidarumo šventės – kas dabar pasakys, kaip labai buvo solidarizuotasi?

 

Netekus primadonos, daugiau erdvės atsirado jaunesniems atlikėjams, kurių vienos sceninis išsigalvotvardis (pseudonimas) verčiant jį iš anglų į lietuvių kalbą reiškia „žala, piktadarystė, bėda“ (angl. „mischief“). Išsigalvotvardžio savininkė išties pasistengė savąjį pasirinkimą pagrįsti tiek laikysena, tiek naudota retorika, pagaliau, ir išvaizda – juk ne veltui sakoma, „kaip gyveni, taip ir atrodai“. Teisybės dėlei būtina paminėti, kad studijoje būta ir daugiau svečių, kurie ar dėl išsilavinimo, ar dėl asmeninių savybių pasižymėjo visiškai kitokia raiška – ir nors kaip tik pastarieji turėjo minčių, kurias vertėjo išgirsti, deja, jie buvo negailestingai užgožiami kviestinių rėksnių.

 

Tačiau didžiausią santūrumą, geras manieras ir sugebėjimą nereaguoti į nesustojančiu srautu pilamus užgauliojimus ir ištisines provokacijas pademonstravo būtent tie trys vyrai, iš kurių bet kokia kaina norėta padaryti monstrus. Prisipažinsiu, jei laidos eigoje pasinaudojau galimybe persikelti į neutralesnę poziciją, negu kad viena eilė su jais, tai baigiantis laidai tai jau bučiau laikęs sau garbe. Reikalas tas, kad „tolerancijos skelbėjai“ (be kabučių čia niekaip neišeina) visą laiką jų atžvilgiu elgėsi pagal principą „mes verste priversime mus toleruoti, ir tam visos priemonės geros“, tuo labai primindami uolių krikščionybės skleidėjų metodus, kai nuolankumo ir artimo meilės buvo mokomą ietimi ir kalaviju, o ne asmeniniu pavyzdžiu. Beje, laidai einant į pabaigą, atsirado ir Biblijos cituotojas. Tiesa, citavęs su nemenkomis klaidomis, ir galop savo tęvu balseliu metęs kaltinimą – „atsakyk, ar tu tiki krikščionių dievą?“ O jeigu ne? Atskirs nuo bažnyčios? Įdomu, kad šito „mažutėlio“ (žodis iš minėtosios citatos, su kurios skelbiamu požiūriu akivaizdžiai tapatinosi minimas asmuo) mestas akmuo niekam taip ir neužkliuvo, taigi, buvo toleruojamas. Užtat pasigirdus atsakui „Keista, kai pederastas cituoja Biblija“ tolerantiškieji vos nesudraskė šiuos žodžius ištarusiojo, tarsi būtų naudota nenorminė kalba.

 

Trumpai drūtai – tolerantai savo elgesiu pademonstravo visišką priešingybę tam, ką jie neva teigia, ir tik taškėsi kaltinimais, kurių nė vieno nesugebėjo (o gal nė nesivargino – kam, juk užtenka vien pakelto balso?) pagrįsti. Tuo tarpu „baisieji“ patriotai, kurių didžiausias nusikaltimas, kaip įsitikinau, yra tas, kad Kovo 11-oji jiems iš tiesų yra šventė ir jie ją švenčia ne prisigerdami (tai juk būtų toleruojama, ar ne?), o rengdami maršą centrine miesto gatve, pasirodė santūrūs, išlaikyti ir gebantys nuosekliai ir argumentuotai reikšti savo pažiūras net ir labai priešiškoje aplinkoje. Tiek apie šią laidą, kaip apie konkretų pavyzdį.

 

Jei tai būtų vienintelis – pagaliau vienas iš nedaugelio – atvejų, kai veikimo principas yra „pats muša, pats rėkia“, gal reikėtų tiesiog numoti ranka, ir tiek. Na, juk mojame iki šiol... O be reikalo. Štai kelinti metai nesiliauja išpuoliai prieš Lietuvos Prezidentę – tai ji autoritariška (suprask, turi valią), tai per griežta, tai neįsiklauso į kitų nuomonę (nesiduoda tampoma už pavadėlio), tai jai trūksta kompetencijos, tai pagaliau „ji tiesiog boba“. Apie ją parašoma knyga, kurios viršelis „papuošiamas“ Prezidentės atvaizdu, kur ant rankovės užmaunamas valstybinės vėliavos spalvų raištis – aiški aliuzija į nacių uniformą. Knygos autorius – ankstesniojo Prezidento komandos narys. Ir ką? Ar užsipultoji Prezidentė, kaltinama autoritarizmu ir kietumu, nors kaip spustelėjo? Negirdėjau. Išeina, kad knygoje apie ją prirašyta nesąmonių. Užtat šiomis dienomis kitas jau ne toks rafinuotas veikėjas savo tinklapyje išsidergia jos adresu tokiais žodžiais, kurių čia nekartosiu iš pagarbos skaitančiųjų akims. Kas dabar? Ieškinys už garbės ir orumo įžeidimą? Ne, ir vėl nieko. Išties Prezidentės tolerancija ima rodytis be ribų, kaip beribis yra ir ją dergiančiųjų cinizmas. Ar reaguos Žurnalistų sąjunga, kurios ar tik ne tarybos narys yra minėtasis nepraustaburnis? Ką gali žinoti – jis juk didelis rėksnys, be to pagal tautybę - žydas, tad niekad negali būti tikras, kada koks nors Zuroff‘as ne savu balsu sukliks „Lietuviai – žydšaudžių tauta“, o mūsų valstybės vadovai turės važiuoti nulenkti savo apdergtų galvų į Knesetą.

 

Tuo tarpu į Lietuvą su savo programa atvažiuoja tokia „Lady Gaga“, su programa, kuri lietuviškai vadintųsi „Aš tokia gimiau“. Dirbu su daugybe žmonių, rengdamas jiems kūno gerbūvio programas ir žinau, kad žmonės tokie negimsta (na, apsikarstę kruvinos mėsos gabalais ar iš krūtų styrančiais kulkosvaidžiais), taigi, švelniausiu atveju tai būtų išsigimimas, tačiau labai panašu, kad čia tėra sekantis žingsnis savęs naikinimo keliu. Jei krikščionybė prigimtį paskelbė ydinga ir siekė truks plyš ją valdyti, tai dabar susiduriame su prigimties išniekinimu ir nepaliaujamu dergimu. Ką dergiame? Save!

 

Šitoji „dergimo kultūra“ jau tapo tokiu įprastu dalyku, kad mes nė nebesistebime. Ant išnykimo ribos balansuojanti tauta toliau kraujuoja emigruodama, o elitu pasivadinusiųjų demagogija ir toliau liejasi laisvai. Kiek tęsis ši „puota maro metu“ ir ar ją įmanoma sustabdyti anksčiau, negu numirs paskutinis puotautojas?

 

2011-ųjų eitynės

Get Adobe Flash player

Spausk "Patinka"

Reklaminis skydelis



© 2012 Lietuvių Tautinis Centras | Visos teisės saugomos. El. p. info@tautiniscentras.lt, tel. (8 652) 366 30